Vilniaus apygardos teismui pateikti reikšmingi papildomi įrodymai byloje dėl galimai neteisėto „Maxima“ prekybos koncepcijos pasisavinimo ir verslo plėtros planų Baltarusijoje sužlugdymo. Teismui pateiktos ekspertų išvados, atskleidžiančios atsakovų, kurie „Vilniaus prekybos“ ir susijusiose bendrovėse užėmė aukštas pareigas – Gintaro Marcinkevičiaus, Mindaugo Marcinkevičiaus ir Eglės Marcinkevičiūtės – atsakomybę. Teismui pateiktas ir apskaičiuotas patirtos žalos dydis – „Maxima grupė” patyrė apie 293 mln. eurų, o „Franmax“ - apie 20 mln. eurų dydžio nuostolius.

Lietuvos bendrovės „Maxima grupė“ ir „Franmax“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dar pernai rugsėjį dėl G. Marcinkevičiaus, M. Marcinkevičiaus, E. Marcinkevičiūtės ir Baltarusijos prekybos tinklo „Mart Inn“ veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

„Ieškinyje pateikiamas preliminarus atsakovo veiksmų vertinimas – „Maxima“ įmonėse dirbę G. Marcinkevičius, M. Marcinkevičius ir E. Marcinkevičiūtė jau nuo 2006 m. galėjo rinkti prekybos centrams kurti reikalingą informaciją, kurią vėliau panaudojo nuosavo verslo Baltarusijoje kūrimui, nors žinojo, kad tokia informacija sudaro komercinę „Maxima grupės“ paslaptį“, – sako bendroves „Maxima grupė“ ir „Franmax“ byloje atstovaujantis „Tark Grunte Sutkiene“ advokatas Valentinas Mikelėnas.

„Maxima“ jau nuo 2007 m. planavo plėtrą Baltarusijoje ir tam skyrė nemažai resursų. Atsakomybė rūpintis „Maxima Grupės“ plėtra buvo patikėta tuometiniam vadovui G. Marcinkevičiui. Kartu su ieškiniu pateikta gausi vaizdinė medžiaga iliustravo akivaizdų „Maxima“ ir „Mart Inn“ parduotuvių panašumą, iš kurio ieškovai darė preliminarią prielaidą, kad jos imituoja „Maximą“.

Ieškinyje teigiama, jog atsakovai Baltarusijoje sąmoningai suformavo įspūdį, kad Baltarusijoje kuriasi būtent Lietuvos mažmeninės prekybos tinklas „Maxima“. Ieškinyje taip pat pateiktas preliminarus tokiais veiksmais padarytos žalos vertinimas.

„Pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimo metu surinkti ir teismui pateikti įrodymai suteikia galimybę Ieškovams tikslinti ieškinyje nurodytą preliminarią atlygintinos žalos sumą ir pagrindžia tiek žalos dydį, tiek ir kitas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas“ – sakė bendrovei byloje atstovaujantis advokatas Valentinas Mikelėnas, advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkienė“ partneris.

Teismui šią savaitę pateikti papildomi įrodymai:

Pirma, geriausi Lietuvos rinkodaros ekspertai, atlikę parduotuvių „Maxima“ ir „Mart Inn“ palyginimą, patvirtino svarbiausią ieškovų teiginį – „Maxima“ ir „Mart Inn“ parduotuvės yra tapačios ne atskirais požymiais ar prekyboje naudojama įranga – „Mart Inn“ iš esmės yra pasisavinusi visą „Maxima“ prekės ženklo tapatybę, prekės ženklo vaizdą bei jauseną. „Mart Inn“ naudoja identiškus sąlyčio su vartotojais taškus (tokius kaip, parduotuvės ženklinimas, salės darbuotojų apranga, stelažai bei prekių išdėstymas, ir pan.). Ekspertų nuomone, šis klaidinantis tapatumas lemia tai, kad Baltarusijoje „Mart Inn“ jau yra užėmusi „Maximos“ vietą vartotojo sąmonėje, šiems jau yra sunku skirti šiuos du prekybos tinklus. Tai iš esmės apriboja „Maxima“ galimybes įeiti į Baltarusijos rinką ir konkuruoti su „Mart Inn“.

Antra, 2016 m. kovo mėnesį buvo atliktos vartotojų sociologines apklausas Lietuvoje ir Baltarusijoje, kurių rezultatai vienareikšmiškai patvirtina, kad vartotojų akimis, parduotuvės „Maxima“ ir „Mart Inn“ yra klaidinančiai panašios: net 78% apklaustų pirkėjų mano, kad šios parduotuvės yra panašios, o apie 50% mano, kad tai yra to paties kapitalo įmonės.

Trečia, nustatyta, jog šis panašumas nėra atsitiktinis – katalogai ir standartai, aprašantys „Maxima" parduotuvių prekės ženklo elementus, buvo kurti ir tvirtinti atsakovų, šiems vykdant vadovaujančias pareigas „Maxima grupės” įmonėse; atsakovė Eglė Marcinkevičiūtė buvo tiesiogiai atsakinga už atnaujintos parduotuvės koncepcijos sukūrimo projektą, kurį vykdydama sukaupė daug vertingos informacijos apie kertinius „Maxima“ prekės ženklo elementus. Atsakovai pasinaudojo proga pirmi įgyvendinti Baltarusijos plėtrą, kuriai kelis metus rengėsi eidami vadovaujančias „Maxima grupės” įmonių pareigas. Atsakovai žinojo, kad spėję pirmi įeiti į Baltarusijos rinką ir pasinaudoję „Maxima“ prekės ženklo žinomumu, jie įgis reikšmingą pranašumą.

Ketvirta, didžiulę patirtį sukaupusių tarptautinių ekspertų Compass Lexecon išvada patvirtina, kad dėl tokių nesąžiningų veiksmų „Maxima Grupė” negautų pajamų (grynojo pelno) forma patyrė apie 293 mln. EUR dydžio nuostolius, o „Franmax” patirta žala, apskaičiuota negauto franšizės užmokesčio forma, gali siekti apie 20 mln. EUR.

MAXIMA GRUPĖ, UAB – 2007 m. įsteigta kontroliuojančioji bendrovė, valdanti mažmeninės prekybos įmones Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Bulgarijoje.

FRANMAX – bendrovė, teikianti franšizę ir agentavimo paslaugas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Bulgarijoje veikiančioms MAXIMA GRUPĖS valdomoms įmonėms. Šios įmonės naudojasi FRANMAX sukurtu ir vystomu mažmeninės prekybos verslo modeliu.

Daugiau informacijos:
Giedrius Juozapavičius
Korporacinių reikalų vadovas | Maxima Grupė
+37065915118
Giedrius.Juozapavicius@maximagrupe.eu